- šnipis
- 1 šnìpis (plg. vok. Schnippe) sm. (2)
1. NdŽ, Als, Ms smailus kampas, žambas.
2. Kos55, NdŽ iškyšulys, ragas: Gyveno žemės šnipė[je], į Uksinę marę įsikišusiame S.Dauk.
3. NdŽ, Brs indo latakėlis, snapas: Puodukas be šnipio – negaliu gerai išpilti vandenį Yl.
4. NdŽ, Škn žr. 1 šnipas 4: Bet kelis kartus išlenda dar saulutė iš po žemės lyg kepurės šnipis, paskui visai nebesirodo Blv.
5. Skd, Šts smailus išsikišimas, dantelis. ║ snapo pavidalo iškirpimas: Pasiūk mun čia su tokiu šnipiù Ms.
6. ppr. pl. NdŽ pjūklo dantis.
7. žr. 1 šnipas 1: Anas (šuo) sa šnipiù apsuosto visa LzŽ.
◊ sàvo šnìpį kìšti rūpintis svetimais reikalais: O ko tu kišaĩ sàvo šnìpį kur nereikia?! Jnš.
Dictionary of the Lithuanian Language.